Kas yra socialinė įmonė ir kodėl jos kitokios

Socialinės įmonės Lietuvoje vis dar kelia daug klausimų. Daugelis žmonių mano, kad tai tiesiog labdaros organizacijos su kitu pavadinimu, bet realybė kur kas įdomesnė. Socialinė įmonė – tai verslas, kuris uždirba pinigus kaip ir bet kuri kita įmonė, tačiau jos pagrindinė misija yra spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas, o ne maksimaliai praturtinti savininkus.

Lietuvoje socialinės įmonės statusą reglamentuoja konkretus įstatymas, kuris apibrėžia, kad bent 40 procentų darbuotojų turi būti iš pažeidžiamų grupių – tai gali būti neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, priklausomybių turintys asmenys, vienišos mamos ar kitos socialiai pažeidžiamos grupės. Kitas kelias – skiriant ne mažiau kaip 50 procentų pelno socialinei misijai įgyvendinti.

Svarbu suprasti, kad socialinė įmonė nėra lengvesnis verslas. Priešingai – čia tenka balansuoti tarp dviejų pasaulių: viena vertus, reikia uždirbti pinigų ir būti konkurencingam rinkoje, kita vertus – išlikti ištikimam socialinei misijai. Tai kaip važiuoti dviračiu ir tuo pačiu metu žongliruoti – reikia nemažai įgūdžių ir praktikos.

Nuo idėjos iki konkretaus verslo plano

Daugelis socialinių įmonių pradeda nuo asmeninės patirties ar pastebėtos problemos visuomenėje. Galbūt matote, kaip sunkiai neįgalūs žmonės randa darbą, arba pastebite, kad jūsų mieste niekas neperdirbinėja tekstilės atliekų. Gera idėja – tai problema, kurią galite spręsti verslo būdais, o ne vien labdara.

Kai turite idėją, atėjo laikas ją patikrinti. Kalbėkitės su potencialiais klientais, partneriais, pačiais žmonėmis, kuriems norite padėti. Viena iš didžiausių klaidų – sėdėti kabinete ir kurti „tobulą” planą, niekada neišėjus į lauką. Realybė visada skiriasi nuo to, ką įsivaizdavome.

Verslo planas socialinei įmonei turėtų atsakyti į kelis esminius klausimus: kokią problemą sprendžiate, kaip uždirbsite pinigus, kas jūsų klientai, kaip įdarbinsite ir palaikysite pažeidžiamas grupes, kokia bus jūsų socialinio poveikio matavimo sistema. Taip, paskutinis punktas labai svarbus – jei negalite išmatuoti savo socialinio poveikio, kaip žinosite, ar tikrai ką nors keičiate?

Finansinis modelis turi būti realistiškas. Daugelis socialinių įmonių pradžioje gauna dotacijas ar paramą, bet ilgalaikis tikslas turėtų būti finansinis savarankiškumas. Pagalvokite, kiek kainuos jūsų produktas ar paslauga, kokios bus sąnaudos, kada pasieksiate atsipirkimo tašką. Socialinė misija neatleidžia nuo būtinybės mokėti sąskaitas.

Teisinė forma ir registravimo niuansai

Lietuvoje galite įkurti socialinę įmonę kaip UAB, IĮ, MB arba net kaip asociaciją ar viešąją įstaigą. Kiekviena forma turi savo privalumų ir trūkumų. Dažniausiai renkamasi UAB formą, nes ji suteikia daugiau lankstumo ir patikimumo akių klientams bei partneriams.

Norint gauti socialinės įmonės statusą, reikia kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Procesas nėra itin sudėtingas, bet reikia paruošti nemažai dokumentų: įmonės steigimo dokumentus, verslo planą, aprašymą, kaip įgyvendinsite socialinę misiją, kaip matuosite poveikį. Ministerija paprastai priima sprendimą per du mėnesius.

Vienas svarbus dalykas – socialinės įmonės statusas nėra amžinas. Kas dvejus metus reikia pateikti ataskaitą apie veiklą ir įrodyti, kad vis dar atitinkate reikalavimus. Tai gera praktika, kuri verčia nuolat galvoti apie savo socialinę misiją, bet kartu reikalauja papildomo administracinio darbo.

Kai kurie verslininkai klausia, ar verta iš viso registruotis kaip socialinė įmonė. Privalumai: galimybė dalyvauti specialiose paramos programose, lengvatos viešuosiuose pirkimuose, geresnis įvaizdis tam tikrų klientų akyse. Trūkumai: papildomi administraciniai reikalavimai, apribojimai pelno paskirstymui, griežtesnis reguliavimas. Sprendimas priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos.

Finansavimo šaltiniai ir paramos galimybės

Pinigų klausimas visada jautrus. Socialinės įmonės gali naudotis įvairiausiais finansavimo šaltiniais – nuo tradicinių bankų paskolų iki specializuotų socialinio verslo fondų. Lietuvoje veikia keletas organizacijų, kurios teikia paramą socialinėms įmonėms: „Versli Lietuva”, „Invega”, įvairūs ES struktūrinių fondų projektai.

Viena įdomesnių galimybių – socialinio verslo fondas „Tėkmė”, kuris teikia ne tik finansavimą, bet ir mentorystę. Jie supranta socialinio verslo specifiką ir gali padėti ne tik pinigais, bet ir patirtimi. Taip pat verta žinoti apie mikrokreditavimo organizacijas, kurios kartais lankstesnės nei tradiciniai bankai.

Crowdfunding’as – dar vienas kelias, kuris socialinėms įmonėms dažnai veikia geriau nei įprastam verslui. Žmonės nori prisidėti prie prasmingų projektų, todėl gerai papasakota istorija platformose kaip „Bendras Projektas” ar tarptautinėse platformose gali surinkti nemažai lėšų. Bet čia svarbu būti autentiškam – žmonės jaučia, kai bandoma jais manipuliuoti.

Dotacijos ir projektinė parama taip pat galimos, bet čia svarbus perspėjimas: nepadarykite savo verslo priklausomo nuo dotacijų. Tai kaip narkotikas – iš pradžių atrodo puikiai, bet paskui sunku be jų gyventi. Naudokite dotacijas kaip startinį kapitalą ar papildomą paramą, bet ne kaip pagrindinį verslo modelį.

Komandos formavimas su socialine misija

Žmonės – socialinės įmonės širdis. Jūsų komandoje bus ir pažeidžiamų grupių atstovai, ir įprastų darbuotojų, ir savanorių. Kaip tai visą suderinti?

Pirmiausia, atsikratykite labdaringo požiūrio. Žmonės iš pažeidžiamų grupių nėra objektai, kuriems reikia padėti – jie jūsų komandos nariai, kurie turi savo stipriąsias puses ir talentus. Taip, gali prireikti daugiau laiko mokymui, galbūt reikės pritaikyti darbo aplinką ar grafikus, bet tai investicija, kuri atsipirks.

Vienas iš sėkmės raktų – tinkamas įvadas į darbą. Nesitikėkite, kad žmogus, kuris ilgai nedirbo arba niekada neturėjo normalaus darbo, iš karto žinos visas neišsakytas darbo kultūros taisykles. Reikia aiškiai paaiškinti lūkesčius, suteikti mentorių, sukurti saugią aplinką klausti ir klysti.

Socialinių įgūdžių mokymai dažnai būna ne mažiau svarbūs už profesinius. Kaip bendrauti su klientais, kaip spręsti konfliktus, kaip prašyti pagalbos – tai dalykai, kurie daugeliui atrodo savaime suprantami, bet nėra tokie visiems. Kai kurios sėkmingos socialinės įmonės reguliariai organizuoja tokius mokymus visai komandai, ne tik pažeidžiamų grupių atstovams.

Darbo aplinkos kūrimas taip pat svarbus. Tai nereiškia brangių biurų, bet reiškia pagarbią, palaikančią atmosferą, kur kiekvienas jaučiasi vertinamas. Švęskite mažus laimėjimus, pripažinkite pastangas, kurkite bendruomenės jausmą. Socialinėse įmonėse žmonės dažnai dirba ne tik dėl atlyginimo, bet ir dėl prasmės – išnaudokite tai.

Produkto ar paslaugos vystymas rinkos realijose

Čia prasideda tikrasis iššūkis. Jūsų produktas ar paslauga turi būti pakankamai geri, kad žmonės už juos mokėtų rinkos kainą, o ne pirktų iš gailestingumo. „Socialinis” neturėtų būti sinonimas „prastos kokybės”.

Pradėkite nuo to, ką jūsų komanda gali daryti gerai. Galbūt turite žmonių, kurie puikiai siuva, arba kurie mėgsta sodininkyste, arba kurie turi techninių įgūdžių. Nesistenkite įsilieti į perpildytas rinkas, nebent turite aiškų konkurencinį pranašumą. Geriau rasti nišą, kur galite išsiskirti.

Kokybė – ne derybų objektas. Investuokite į įrangą, mokymus, procesų tobulinimą. Viena sėkminga Lietuvos socialinė įmonė, gaminanti maisto produktus, pradėjo nuo labai paprasto asortimento, bet kiekvieną produktą tobulino tol, kol jis tapo tikrai geras. Dabar jų produktai parduodami prestižinėse parduotuvėse šalia įprastų prekių ženklų.

Kainodara – jautrus klausimas. Negalite būti per brangūs, nes žmonės nepirks, bet negalite būti per pigūs, nes neuždirbsite. Daugelis socialinių įmonių daro klaidą, nustatydamos per žemas kainas, manydamos, kad tai padės konkuruoti. Realybė tokia, kad tinkama kaina, atspindinti tikrąją vertę, dažnai veikia geriau. Kai kurie klientai net nori mokėti šiek tiek daugiau, žinodami, kad palaiko socialinę misiją.

Rinkodara socialinėms įmonėms turi savo specifiką. Jūsų istorija – jūsų didžiausias turtas. Žmonės nori žinoti, kas gamina jų produktus, kodėl jūs tai darote, kokį poveikį kuriate. Bet atsargiai – nesistenkite manipuliuoti emocijomis per daug. Autentiškumas ir nuoširdumas jaučiami. Geriau papasakoti tikras istorijas, parodyti tikrus žmones, nei kurti dirbtinį „socialinio gerumo” įvaizdį.

Socialinio poveikio matavimas ir komunikavimas

Jei neišmatuojate savo poveikio, kaip žinote, ar tikrai ką nors keičiate? Socialinio poveikio matavimas nėra tik biurokratinis reikalavimas – tai įrankis, padedantis suprasti, ar jūsų veikla veiksminga.

Pradėkite nuo paprastų rodiklių: kiek žmonių įdarbinote, kiek jų išliko darbe po trijų, šešių, dvylikos mėnesių, kiek perėjo į įprastą darbo rinką. Tai kiekybiniai rodikliai, kuriuos lengva matuoti. Bet nesustokite čia.

Kokybiniai rodikliai ne mažiau svarbūs. Kaip pasikeitė žmonių gyvenimas? Ar jie tapo labiau pasitikintys savimi? Ar pagerėjo jų šeimų situacija? Ar jie įgijo naujų įgūdžių? Tokią informaciją galite rinkti per reguliarius pokalbius, apklausas, stebėjimus. Viena socialinė įmonė Vilniuje kas ketvirtį organizuoja neformaliuosius pokalbius su darbuotojais būtent tam, kad suprastų, kaip keičiasi jų gyvenimas.

Poveikio istorijos – galingas komunikacijos įrankis. Su darbuotojų sutikimu, galite pasidalinti jų kelionėmis. Ne statistika, o tikros istorijos apie tikrus žmones. Žinoma, čia reikia jautrumo ir etikos – ne visi nori viešai kalbėti apie savo problemas, ir tai reikia gerbti.

Metinės socialinio poveikio ataskaitos tampa vis populiaresnės. Jos ne tik atitinka reikalavimus, bet ir padeda pritraukti naujų klientų, partnerių, investuotojų. Žmonės nori žinoti, kad jų pinigai kuria tikrą pokytį. Padarykite šias ataskaitas įdomias, vizualias, lengvai suprantamas – ne sausus dokumentus, pilnus skaičių.

Kai verslas pradeda suktis: augimo strategijos ir iššūkiai

Jūsų socialinė įmonė pradėjo veikti, pirmi klientai patenkinti, komanda susiformavo. Kas toliau? Augimas socialinėje įmonėje – dvigubo ašmenų kardas. Viena vertus, norite padėti daugiau žmonių ir padaryti didesnį poveikį. Kita vertus, augimas gali sugriauti tai, kas veikė mažoje komandoje.

Mastelio didinimas turi būti apgalvotas. Kai kurios socialinės įmonės sąmoningai renkasi išlikti mažos, bet labai kokybiškai dirbančios. Kitos kuria franšizės modelius ar partnerybes, kad išplėstų poveikį be tiesioginės kontrolės praradimo. Nėra vieno teisingo kelio – priklauso nuo jūsų misijos ir galimybių.

Partnerystės su įprastomis įmonėmis gali atverti naujas duris. Kai kurios korporacijos ieško socialinių įmonių kaip tiekėjų, nes tai padeda joms įgyvendinti socialinės atsakomybės tikslus. Bet čia svarbu nepasiduoti spaudimui prarasti savo identitetą. Jūs nesate pigus darbo jėgos šaltinis – jūs esate verslas su verte ir misija.

Naujų produktų ar paslaugų kūrimas turi atitikti jūsų kompetencijas ir misiją. Viena Lietuvos socialinė įmonė, kuri pradėjo nuo siuvimo paslaugų, po kelerių metų pradėjo gaminti savo drabužių liniją. Tai buvo natūrali evoliucija, paremta jau turima patirtimi ir įgūdžiais. Bet jei staiga bandytumėte šokti į visiškai kitą sritį, rizikuotumėte išsisklaidyti.

Finansinis tvarumas ilgainiui tampa kritiniu. Idealiu atveju, jūsų verslas turėtų generuoti pakankamai pajamų, kad išlaikytų save ir augtų. Dotacijos gali padėti pradžioje ar specifiniams projektams, bet ilgalaikis priklausomumas nuo išorinės paramos – silpna pozicija. Kai kurios sėkmingiausios Lietuvos socialinės įmonės dabar veikia visiškai savarankiškai, be jokios išorinės paramos.

Kai viskas susidėlioja: nuo misijos iki tvarios veiklos

Socialinės įmonės kūrimas – ne sprintas, o maratonas. Pirmieji metai dažnai būna chaotiški, pilni klausimų ir abejonių. Bet laikui bėgant, kai procesai susiformuoja, komanda susivienija, klientai tampa lojalūs, pradeda atsirasti tas jausmas, kad tai tikrai veikia.

Svarbiausia pamoka, kurią dalijasi daugelis socialinių verslininkų: nebijokite klaisti ir keistis. Jūsų pradinis verslo planas greičiausiai nebus toks, kaip realybė po metų. Ir tai gerai. Lankstumas ir gebėjimas mokytis iš klaidų – būtini įgūdžiai. Viena socialinė įmonė Kaune tris kartus keitė savo verslo modelį per pirmuosius dvejus metus, kol rado tai, kas tikrai veikia.

Bendruomenės kūrimas aplink jūsų įmonę gali būti neįtikėtinai vertingas. Tai ne tik klientai, bet ir rėmėjai, savanoriai, partneriai, kiti socialiniai verslininkai. Lietuvos socialinio verslo bendruomenė nėra didelė, bet ji labai palanki ir pasidalijanti. Nesiizoluokite – eikite į renginius, dalyvaukite tinkluose, mokykitės iš kitų.

Praktiškai kalbant, jei šiandien norite pradėti kurti socialinę įmonę Lietuvoje, pradėkite nuo šių žingsnių: identifikuokite tikrą problemą, kurią galite spręsti verslo būdais; kalbėkitės su žmonėmis, kuriems norite padėti, ir potencialiais klientais; sukurkite minimalų gyvybingą produktą ir išbandykite rinką; tik tada investuokite į formalų įregistravimą ir plėtrą. Per daug žmonių praleidžia mėnesius planuodami, vietoj to kad išeitų ir išbandytų savo idėjas realiame pasaulyje.

Finansinis planavimas turi būti realistiškas ir konservatyvus. Geriau numatyti mažesnes pajamas ir didesnes išlaidas, nei atvirkščiai. Turėkite rezervą bent keliems mėnesiams – bus sunkių laikotarpių, ir finansinė pagalvė leis jums juos išgyventi neprarandant komandos ar misijos.

Socialinė įmonė gali būti neįtikėtinai atlyginama – ne tik finansiškai, bet ir emociškai. Kai matote, kaip keičiasi žmonių gyvenimai, kai klientai grįžta ir rekomenduoja jus kitiems, kai jūsų komanda auga ir klesti – tai suteikia prasmę, kurios neduoda joks įprastas verslas. Bet kartu tai reikalauja atsidavimo, kantrybės ir tikėjimo savo misija net tada, kai sunku.

Lietuvoje socialinis verslas vis dar formuojasi, ir tai reiškia, kad turite galimybę būti tarp tų, kurie kuria šią sritį. Iššūkių bus, bet ir galimybių – tiek verslo, tiek socialinio poveikio prasme. Jei turite idėją ir ryžtą, dabar puikus laikas pradėti. Tik nepamirškite, kad socialinė įmonė – vis dar įmonė, ir verslo principai čia tokie pat svarbūs kaip ir socialinė misija.