Kodėl taip lengva patikėti netiesomis internete
Kiekvieną dieną per socialinius tinklus prabėga tūkstančiai pranešimų, kurie atrodo įtikinami, bet iš tikrųjų yra klaidinantys ar visiškai neteisingi. Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos požiūriu nėra prisitaikiusios prie tokio informacijos srauto. Mes natūraliai linkę patikėti tuo, ką matome, ypač jei tai atitinka mūsų įsitikinimus ar sukelia stiprias emocijas.
Socialiniai tinklai veikia pagal algoritmą, kuris skatina dalytis turiniu, kuris sukelia reakciją. Deja, būtent šokiruojantys, pykdžius keliantys ar baugūs pranešimai dažniausiai ir būna klaidinantys. Jie plinta greičiau nei nuobodūs, bet tikslūs faktai. Štai kodėl svarbu išmokti kritiškai vertinti tai, ką matome ekranuose.
Pirmas žingsnis: sustok ir pagalvok prieš dalindamasis
Pats paprasčiausias, bet efektyviausias patarimas – nesiskubinti. Kai matote pranešimą, kuris sukelia stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, susižavėjimą), tai jau turėtų būti signalas sustoti ir pagalvoti. Būtent tokius pranešimus dažniausiai ir kuriami melagingos informacijos skleidėjai.
Prieš paspausdami „dalintis”, užduokite sau kelis paprastus klausimus: ar tai tikrai gali būti tiesa? Ar šaltinis patikimas? Ar tai neatrodo per daug sensacinga? Kartais užtenka kelių sekundžių pauzės, kad smegenys įsijungtų į kritinio mąstymo režimą.
Realus pavyzdys: 2020 metais masiškai plito pranešimas, kad vitaminas D apsaugo nuo COVID-19. Daugelis žmonių jį dalino nepatikrinę, nors mokslininkai tuo metu dar tik tyrė galimą ryšį. Vėliau paaiškėjo, kad situacija daug sudėtingesnė nei tvirtino tie pranešimai.
Patikrink šaltinį ir autorių
Vienas iš svarbiausių dalykų – išsiaiškinti, kas yra pranešimo autorius. Ar tai žinomas žurnalistas, ekspertas, oficiali institucija? Ar gal tai ką tik sukurta paskyra be jokios istorijos? Melagingos informacijos skleidėjai dažnai naudoja profilius, kurie atrodo patikimai, bet iš tikrųjų yra sukurti specialiai dezinformacijai skleisti.
Paspaudę ant profilio, pažiūrėkite, kada jis sukurtas, kokio tipo turinį paprastai skelbia, ar turi daug sekėjų. Būkite ypač atsargūs su paskyrų, kurios turi bendrinius pavadinimus tipo „Lietuvos naujienos” ar „Sveikatos patarimai”, bet nėra susijusios su jokia realiai egzistuojančia organizacija.
Jei pranešimas nurodo į kokį nors straipsnį, atidarykite jį ir pažiūrėkite į patį šaltinį. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar svetainė atrodo profesionaliai? Ar yra nurodyta, kas yra straipsnio autorius? Jei svetainė pilna reklamų, turi keistą domeną ar neturi jokios informacijos apie save – tai rimtas įspėjamasis signalas.
Ieškokite to, ko trūksta
Melagingose žinutėse dažnai trūksta svarbių detalių. Pavyzdžiui, jei pranešama apie kokį nors įvykį, turėtų būti nurodyta, kur ir kada tai įvyko, kas dalyvavo, kokie šaltiniai tai patvirtina. Jei visa ši informacija miglota ar jos visai nėra – tai turėtų kelti įtarimų.
Būkite atsargūs su pranešimais, kurie prasideda frazėmis tipo „Mokslininkai įrodė”, „Tyrimai rodo”, bet nenurodo, kokie mokslininkai ar kokie tyrimai. Tikri mokslinio tyrimo rezultatai visada turi konkrečius autorius, institucijas, publikacijas. Jei to nėra – greičiausiai niekas nieko neįrodė.
Pavyzdys iš praktikos: dažnai socialiniuose tinkluose pasidalijamos nuotraukos su užrašu „Žiūrėkite, kas vyksta mūsų šalyje!” be jokio konteksto. Vėliau paaiškėja, kad nuotrauka padaryta visai kitoje šalyje, prieš kelerius metus, ir visai kitu kontekstu. Visada ieškokite originalaus šaltinio.
Naudokite atvirkštinę paiešką pagal paveikslėlį
Vienas iš galingiausių įrankių kovoje su dezinformacija – atvirkštinė paieška pagal paveikslėlį. Google ir kitos paieškos sistemos leidžia įkelti nuotrauką ir sužinoti, kur ji buvo naudota anksčiau. Tai padeda atskleisti, ar nuotrauka tikrai parodo tai, ką teigia pranešimas.
Kaip tai padaryti? Jei naudojate kompiuterį, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant nuotraukos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google” (jei naudojate Chrome naršyklę). Mobiliuose įrenginiuose galite atsisiųsti nuotrauką ir įkelti ją į Google Images svetainę. Taip pat yra specialios programėlės, kurios tai palengvina.
Realus atvejis: per įvairius konfliktus ar neramumus socialiniuose tinkluose dažnai pasidalijamos dramatiškai atrodančios nuotraukos, kurios iš tikrųjų yra iš visai kitų įvykių, kartais net iš filmų ar kompiuterinių žaidimų. Atvirkštinė paieška pagal paveikslėlį padeda tai atskleisti per kelias sekundes.
Atkreipkite dėmesį į kalbą ir toną
Melagingos informacijos kūrėjai dažnai naudoja labai emocingą, sensacingą kalbą. Jie nori sukelti stiprią reakciją, todėl naudoja daug šauktuką, didžiąsias raides, dramatiškas frazes. Patikimi šaltiniai paprastai rašo neutraliau, nors ir gali aprašyti rimtus įvykius.
Būkite atsargūs su antraštėmis, kurios atrodo per daug šokiruojančios. Dažnai jos specialiai sukurtos taip, kad žmonės dalintųsi neperskaitę viso straipsnio. Tai vadinama „clickbait” – masalu paspaudimams. Kartais pati antraštė yra klaidinanti, nors straipsnyje informacija gali būti tikslesnė (bet dauguma žmonių to straipsnio net neatidaro).
Taip pat atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas ir keistą formuluotę. Nors ir patikimi šaltiniai kartais padaro klaidų, profesionalūs žurnalistai paprastai rašo sklandžiai. Jei tekstas atrodo lyg būtų automatiškai išverstas ar parašytas skubant – tai gali būti signalas, kad šaltinis nepatikimas.
Pasitikrinkite kituose šaltiniuose
Jei kažkas tikrai įvyko, apie tai greičiausiai praneš keli skirtingi šaltiniai. Prieš patikėdami kokia nors sensacinga žinia, pabandykite ją surasti kituose naujienų portaluose. Jei apie tai rašo tik vienas mažai žinomas šaltinis – tai turėtų kelti abejonių.
Galite tiesiog įvesti pagrindinius žinios žodžius į Google paiešką ir pažiūrėti, ar apie tai rašo kiti. Jei tai svarbus įvykis, turėtų būti bent keletas patikimų šaltinių. Jei nieko nerandate – greičiausiai tai netiesa arba labai išpūsta istorija.
Yra ir specialių faktų tikrinimo svetainių, kurios tiria populiarius pranešimus ir nustato, ar jie teisingi. Lietuvoje tokią veiklą vykdo kai kurie žurnalistai ir organizacijos. Tarptautiniu mastu žinomos svetainės kaip Snopes.com ar FactCheck.org. Verta į jas užsukti, kai kyla abejonių.
Kai informacija tampa ginklu
Svarbu suprasti, kad melagingos informacijos sklaida nėra tik nekaltas pokštas ar nesusipratimas. Tai gali būti tyčinė strategija manipuliuoti visuomene, sėti nesantaiką, daryti įtaką rinkimams ar net kelti grėsmę visuomenės sveikatai. Matėme tai per pandemiją, kai klaidinanti informacija apie vakcinas ir gydymą kainavo gyvybių.
Kai kurios šalys ir organizacijos specialiai investuoja į dezinformacijos kampanijas. Jie kuria tūkstančius netikrų paskyrų, kurios atrodo kaip įprastų žmonių profiliai, bet iš tikrųjų yra valdomi koordinuotai, siekiant skleisti tam tikrą naratyvą. Tai vadinama „informaciniais karais”, ir mes visi esame potencialios aukos.
Todėl kiekvienas iš mūsų turi atsakomybę būti budriam. Kai dalijamės netikrinta informacija, tampame tos dezinformacijos grandinės dalimi. Net jei mūsų ketinimai geri, rezultatas gali būti žalingas. Geriau pasidalyti viena mažiau žinute, nei pasidalyti melaginga informacija.
Ką daryti, kai jau pasidalinote netiksliu turiniu
Nutinka visiems – kartais pasidalijame kažkuo, kas vėliau pasirodo esant netiesa ar klaidinanti. Svarbiausia – tai pripažinti ir ištaisyti. Nėra gėda suklysti, bet yra gėda žinant tiesą toliau skleisti melą.
Jei sužinojote, kad pasidalinote netiksliu turiniu, paprasčiausiai pašalinkite tą įrašą ir, jei norite, pasidalykite patikslinančia informacija. Galite parašyti: „Anksčiau pasidalinau informacija, kuri pasirodo netiksli. Atsiprašau už painiavą.” Žmonės tai supras ir gerbs jūsų sąžiningumą.
Taip pat galite švelniai atkreipti draugų dėmesį, kai jie dalijasi kažkuo abejotinu. Nebūtina jų viešai gėdinti – geriau parašyti asmeninę žinutę su nuoroda į tikslesnę informaciją. Dauguma žmonių tiesiog nežino, kad dalijasi netiesomis, ir bus dėkingi už pataisymą.
Galiausiai, geriausia apsauga nuo dezinformacijos – švietimas ir kritinis mąstymas. Kuo daugiau žmonių išmoks atpažinti melagingus pranešimus, tuo sunkiau jiems bus plisti. Pasidalykite šiais patarimais su draugais ir šeima. Kalbėkite apie tai su vaikais ir paaugliais, kurie yra ypač pažeidžiami socialinių tinklų įtakai. Kartu galime sukurti sveikesnę informacinę aplinką visiems.
